Netikėtos išlaidos sulaukus pensijos: kaip joms pasiruošti?

Netikėtos išlaidos sulaukus pensijos tampa pavojingesnės ne todėl, kad jos visada būna didesnės, o todėl, kad pajamos dažnai tampa mažesnės, pastovesnės ir mažiau lanksčios. Dirbant paprasčiau ieškoti papildomų pajamų, atidėti dalį išlaidų ar greičiau atkurti santaupas. Sulaukus pensijos, tokios galimybės gali būti labiau ribotos.

Todėl vien žinoti, kokia bus senatvės pensija, nepakanka. Pensijos biudžete svarbu numatyti ne tik kasdienes išlaidas maistui, būstui ar vaistams, bet ir finansinį rezervą nenumatytoms situacijoms.

Finansinis saugumas senatvėje priklauso nuo to, ar žmogus turi aiškų planą: kokios išlaidos gali užklupti, kokią dalį santaupų laikyti lengvai prieinamą ir kaip elgtis, jei rezervas pradedamas naudoti ne vienkartinėms, o nuolatinėms išlaidoms.

Kodėl netikėtos išlaidos esant pensijoje tampa didesne rizika?

Esant pensijoje finansinė situacija dažnai pasikeičia iš esmės. Iki tol žmogus galėjo turėti atlyginimą, papildomų darbų, priedų ar galimybę keisti darbo krūvį. Sulaukus pensijos, pagrindinės pajamos dažniausiai tampa stabilesnės, bet mažesnės. Tai reiškia, kad net kelių šimtų eurų nenumatytos išlaidos gali stipriau paveikti mėnesio biudžetą.

Svarbi ir pajamų pakeitimo normos logika. Pensija retai visiškai pakeičia buvusias darbo pajamas, todėl įprastas gyvenimo būdas gali tapti sunkiau išlaikomas. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus turėtų vertinti ne tik būsimą pensijos dydį, bet ir tai, kiek buvusių pajamų ji realiai pakeis.

Riziką didina ir tai, kad su amžiumi gali augti sveikatos išlaidos, slaugos poreikis, būsto pritaikymo ar pagalbos kasdienėje buityje poreikis. Kai pajamos sumažėja, kiekviena papildoma išlaidų grupė konkuruoja su būtinomis kasdienėmis išlaidomis. Todėl netikėtos išlaidos sulaukus pensijos turėtų būti planuojamos iš anksto, o ne sprendžiamos tik tada, kai jos jau atsiranda.

Kokios netikėtos išlaidos dažniausiai užklumpa sulaukus pensijos?

Nenumatytos išlaidos esant pensijoje nebūtinai būna vien didelės ar retos. Dažnai jos susideda iš kelių mažesnių mokėjimų, kurie atsiranda tuo pačiu metu: reikia taisyti būstą, pirkti vaistus, vykti į gydymo įstaigą ar padėti artimam žmogui.

Šios išlaidos gali atrodyti skirtingos, tačiau jas jungia vienas bruožas: jos dažnai reikalauja greito sprendimo. Būtent todėl finansinė pagalvė pensijoje turi būti ne teorinė, o realiai prieinama.

Kiek pinigų verta turėti netikėtoms išlaidoms pensijoje?

Nėra vienos universalios sumos, kuri tiktų visiems pensinio amžiaus žmonėms. Finansinis rezervas priklauso nuo būtinųjų išlaidų, sveikatos būklės, gyvenamosios vietos, būsto būklės, šeimos situacijos ir to, ar žmogus turi artimųjų pagalbą. Bendras asmeninių finansų principas paprastas: rezervas turi būti pakankamas bent daliai nenumatytų išlaidų padengti, o jo dydis turi būti vertinamas pagal realų biudžetą.

Mažesnis rezervas gali padėti susitvarkyti su smulkesnėmis vienkartinėmis išlaidomis: vaistais, nedideliu remontu, kelione pas gydytoją ar buitinės technikos gedimu. Tačiau toks rezervas nebūtinai apsaugos nuo didesnių išlaidų, pavyzdžiui, odontologijos, būsto remonto ar ilgesnės slaugos poreikio.

Didesnis finansinis rezervas ypač svarbus vienam gyvenančiam žmogui, turinčiam sveikatos rizikų, senesnį būstą, automobilį ar mažai artimųjų pagalbos. Tokiais atvejais netikėtos išlaidos pensijoje dažniau tenka vienam žmogui, todėl rezervas turi kompensuoti ne tik pinigų trūkumą, bet ir mažesnį praktinės pagalbos prieinamumą.

Svarbu, kad rezervas būtų atskirtas nuo kasdienio biudžeto. Jeigu tos pačios lėšos naudojamos ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, ir nenumatytoms išlaidoms, tampa sunku suprasti, kiek pinigų iš tikrųjų liko saugumui. Dalis rezervo turėtų būti laikoma taip, kad ją būtų galima panaudoti greitai, be skubaus turto pardavimo, brangaus skolinimosi ar rizikingų investicijų nutraukimo netinkamu metu.

Kaip pasiruošti, jeigu iki pensijos dar liko laiko?

Likus 10 ir daugiau metų iki pensijos

Kai iki pensijos dar likę daugiau laiko, svarbiausias tikslas yra ne bandyti tiksliai nuspėti visas būsimas išlaidas, o kurti lankstumą. Tai reiškia kelių pajamų šaltinių turėjimą, skolų mažinimą, ilgalaikį kaupimą ir tokį biudžetą, kuriame būtų vietos finansiniam rezervui.

Šiame etape verta įsivertinti, ar visos būsimos pajamos priklausys tik nuo „Sodros“, ar bus ir kitų šaltinių: sukauptų santaupų, II pensijų pakopos, III pensijų pakopos, investicijų, nuomos pajamų ar kito turto. Tai nereiškia, kad visi sprendimai tinka kiekvienam, tačiau pajamų šaltinių diversifikavimas mažina riziką, kad viena pasikeitusi aplinkybė sugriaus visą pensijos biudžetą.

Taip pat verta mažinti brangius įsipareigojimus ir atsargiai vertinti naujas paskolas, kurios tęstųsi iki pensijos ar jau pensijoje. Kuo mažiau fiksuotų mokėjimų liks sumažėjus pajamoms, tuo lengviau bus reaguoti į nenumatytas išlaidas. Ne mažiau svarbu iš anksto įsivertinti būsto būklę: stogą, šildymo sistemą, santechniką, elektros instaliaciją, laiptus, vonios kambarį. Kai kurie darbai pigesni ir paprastesni tada, kai jie planuojami, o ne atliekami avariniu būdu.

Sveikatos prevencija taip pat yra finansinio pasiruošimo dalis. Profilaktiniai patikrinimai, dantų priežiūra, fizinis aktyvumas ir lėtinių ligų kontrolė negarantuoja, kad išlaidų nebus, tačiau gali padėti anksčiau pastebėti problemas ir geriau planuoti būsimus poreikius.

Likus 3–5 metams iki pensijos

Likus keleriems metams iki pensijos, pasiruošimas turėtų tapti konkretesnis. Verta pasitikrinti prognozuojamas būsimas pajamas, įvertinti turimas santaupas ir pabandyti sudaryti realų pensijos biudžetą. Jame turėtų atsirasti ne tik būtinųjų išlaidų eilutės, bet ir atskira eilutė rezervui.

Šiuo laikotarpiu naudinga kelis mėnesius gyventi pagal būsimą pensijos biudžetą arba bent jau palyginti jį su dabartinėmis išlaidomis. Tai padeda pamatyti, kurios išlaidos yra būtinos, kurios įprastos, bet nebūtinos, o kurios gali kelti riziką sumažėjus pajamoms.

Jeigu planuojamas didesnis būsto remontas, odontologinės procedūros, regos korekcija, klausos aparatai, sveikatos tyrimai ar kiti didesni mokėjimai, verta svarstyti, ar dalį jų galima suplanuoti dar iki pajamų sumažėjimo. Tai nereiškia, kad viską reikia atlikti skubiai, tačiau dideli būtini mokėjimai pensijos pradžioje gali greitai sumažinti finansinę pagalvę.

Taip pat reikėtų peržiūrėti įsipareigojimus: paskolas, lizingus, kredito korteles, garantijas už kitus asmenis. Svarbu suprasti, kokie mokėjimai liks pensijoje ir ar jie nebus per dideli, palyginti su būsimomis pajamomis.

Jau sulaukus pensijos

Jau sulaukus pensijos, svarbiausia aiškiai atskirti būtinas išlaidas, norus ir rezervą. Finansinis rezervas neturėtų būti naudojamas kasdienėms smulkmenoms, kurios kartojasi kiekvieną mėnesį. Jei rezervas nuolat padengia maistą, komunalinius mokesčius ar vaistus, tai ženklas, kad reikia peržiūrėti visą pensijos biudžetą.

Vienkartinės pensijų išmokos, paveldėtos lėšos ar kitos didesnės sumos turėtų būti naudojamos atsargiai. Natūralu norėti pagerinti buitį, padėti artimiesiems ar įgyvendinti atidėtus planus, tačiau pensijoje prarastas santaupas atkurti gali būti sunku. Dėl to verta vengti skubotų sprendimų dėl visų turimų santaupų, ypač kai siūloma greitai investuoti, skolinti pinigus ar pasirašyti neaiškias sutartis.

Kaip atskirti būtiną rezervą nuo ilgalaikių santaupų?

Gaunant pensiją svarbu ne tik kiek pinigų turima, bet ir kur jie laikomi bei kaip greitai juos galima panaudoti. Einamoji sąskaita skirta kasdienėms išlaidoms: maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui, vaistams. Joje neturėtų būti laikomos visos santaupos, nes tada lengviau nepastebimai išleisti lėšas, kurios turėjo būti skirtos saugumui.

Trumpalaikis rezervas turėtų būti lengvai prieinamas. Tai pinigai nenumatytoms išlaidoms, kurias gali reikėti apmokėti greitai: gydymui, remontui, pavėžėjimui, artimo žmogaus pagalbai ar būtiniems dokumentams. Šios lėšos turi būti likvidžios, tai yra pasiekiamos be didelių nuostolių, ilgų terminų ar sudėtingų procedūrų.

Ilgalaikės santaupos, pensijų kaupimo lėšos, II pensijų pakopa, III pensijų pakopa ar investicijos gali būti skirtos ilgesniam laikotarpiui. Jų paskirtis nebūtinai sutampa su trumpalaikiu rezervu. Jei visos santaupos investuotos arba ilgam užrakintos, netikėtos išlaidos gali priversti skolintis arba parduoti turtą nepalankiu metu.

Vienkartinės išmokos taip pat neturėtų būti vertinamos kaip kasdienio biudžeto pratęsimas. Jos gali sustiprinti finansinį saugumą senatvėje, tačiau tik tada, kai yra aiškiai paskirstomos: dalis einamosioms reikmėms, dalis rezervui, dalis ilgalaikiams tikslams. Toks atskyrimas padeda išvengti situacijos, kai didesnė suma greitai ištirpsta, o nenumatytoms išlaidoms vėliau nelieka lėšų.

Kokias išlaidas geriau suplanuoti dar iki pensijos?

Kai kurios išlaidos vadinamos netikėtomis tik todėl, kad apie jas nepagalvojama iš anksto. Iš tikrųjų dalį jų galima numatyti ir suplanuoti dar iki pensijos arba pensijos pradžioje.

• Profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Jie padeda anksčiau įvertinti galimus gydymo, vaistų ar reabilitacijos poreikius. 
• Odontologija, regos korekcija ir klausos aparatai. Jei šios išlaidos aktualios, jas verta įtraukti į planą, nes jos gali būti didesnės ir sunkiai atidedamos. 
• Būsto remontas ir pritaikymas. Vonios kambario saugumas, turėklai, slenksčiai, apšvietimas, šildymo sistema ar santechnika gali tapti svarbūs ne tik patogumui, bet ir savarankiškumui. 
• Paskolų, lizingų ir kitų įsipareigojimų peržiūra. Reikia įvertinti, ar mokėjimai nebus per dideli sumažėjus pajamoms. 
• Draudimų poreikio įsivertinimas. Verta peržiūrėti, kokios rizikos jau padengtos, o už ką vis tiek tektų mokėti pačiam. 
• Dokumentai, įgaliojimai ir paveldėjimo klausimai. Sutvarkyti dokumentai gali sumažinti finansinę ir emocinę įtampą artimiesiems. 
• Sukčiavimo prevencijos taisyklės. Aiškus susitarimas nepriimti finansinių sprendimų telefonu, neskubėti daryti pavedimų ir pasitarti su patikimu žmogumi gali apsaugoti santaupas. 

Šių išlaidų planavimas nereiškia, kad viskas turi būti padaryta iš karto. Svarbiausia atskirti, kas yra tikėtina, kas būtina ir kas gali tapti brangia problema, jei bus atidėta per ilgai.

Kada netikėtos išlaidos rodo, kad reikia peržiūrėti visą pensijos biudžetą?

Ne visos nenumatytos išlaidos reiškia, kad pensijos biudžetas sudarytas blogai. Rezervas tam ir reikalingas, kad padėtų susitvarkyti su vienkartiniais mokėjimais. Tačiau yra situacijų, kai problema jau nėra vienkartinė.

Pirmas signalas – rezervas nuolat naudojamas kasdienėms išlaidoms. Jei finansinė pagalvė kiekvieną mėnesį padengia maistą, komunalinius mokesčius, transportą ar vaistus, vadinasi, įprastos pajamos nebeatitinka realių poreikių. Tokiu atveju reikia ne tik papildyti rezervą, bet ir peržiūrėti visą išlaidų struktūrą.

Antras signalas – sveikatos, vaistų, būsto ar slaugos išlaidos tampa reguliarios. Vienkartinis tyrimas ar remontas yra viena situacija, tačiau nuolatiniai mokėjimai turi būti įtraukti į mėnesio biudžetą. Jei jie paliekami kaip „netikėti“, rezervas greitai išsenka.

Trečias signalas – tenka skolintis vartojimui. Paskola ar kredito kortelė kasdienėms išlaidoms gali trumpam sumažinti spaudimą, bet ilgainiui padidina fiksuotus mokėjimus. Jeigu skolinimosi išvengti nepavyksta, prieš sudarant sutartį verta palyginti paskolas internetu pagal BVKKMN ir tikrąją kredito kainą, o ne rinktis vien pagal mažiausią palūkanų normą ar mėnesio įmoką. Pensijoje tai ypač rizikinga, nes pajamos dažnai neauga taip greitai, kaip įsipareigojimai.

Ketvirtas signalas – vienkartinės pensijų kaupimo išmokos naudojamos einamosioms išlaidoms be aiškaus plano. Jei didesnė suma skirta ne rezervui ar ilgalaikiam saugumui, o kasdieniam trūkumui dengti, verta iš naujo įvertinti, kurios išlaidos būtinos, kurias galima mažinti ir kokios pagalbos galimybės egzistuoja.

Penktas signalas – finansinė pagalba artimiesiems viršija realias galimybes. Padėti vaikams, anūkams ar partneriui yra žmogiška, tačiau tokia pagalba neturėtų sunaikinti vienintelio rezervo. Jei po pagalbos artimiesiems nebelieka lėšų vaistams, būstui ar slaugai, reikia nustatyti aiškias ribas.

Kai šie signalai kartojasi, verta peržiūrėti ir iš naujo sudaryti pensijos biudžetą: atskirti būtinas išlaidas nuo nebūtinų, įtraukti reguliarias sveikatos ir būsto išlaidas, apsaugoti likvidžias santaupas ir aiškiai nuspręsti, kokia rezervo dalis turi likti neliečiama tikroms nenumatytoms situacijoms.