Pensijų fondų paveldėjimas: ką tiksliai turi žinoti jūsų artimieji?
Tema apie tai, kas nutiks mūsų turtui po mirties, nėra pati maloniausia diskusija prie vakarienės stalo. Tačiau atviras pokalbis apie finansus yra vienas iš didžiausių rūpesčio savo šeima įrodymų. Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad žmogui išėjus anapilin, jo visą gyvenimą kaupta pensija tiesiog „pradingsta“ valstybės biudžete. Tai tiesa kalbant apie „Sodros“ (I pakopos) pensiją, tačiau su privačiais pensijų fondais situacija yra visiškai kitokia.
Jei nelaimė įvyksta dar nesulaukus pensijos
Tai pats paprasčiausias ir aiškiausias scenarijus. Jei asmuo kaupė pinigus II ar III pakopos pensijų fonde ir mirė dar nesulaukęs oficialaus pensinio amžiaus, visa jo sukaupta suma iki paskutinio cento tampa paveldimu turtu.
Šie pinigai nepereina jokiai valstybei ar pensijų fondų valdymo įmonei. Teisiškai jie traktuojami lygiai taip pat, kaip asmeninės santaupos įprastoje banko sąskaitoje, nekilnojamasis turtas ar automobilis. Pinigai atitenka teisėtiems įpėdiniams (sutuoktiniui, vaikams) arba tiems asmenims, kurie buvo nurodyti oficialiame testamente.
Jei žmogus jau buvo išėjęs į pensiją
Situacija tampa šiek tiek sudėtingesnė, jei žmogus jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus ir pradėjęs naudotis sukauptais pinigais. Čia paveldėjimas priklauso nuo to, kokį išmokėjimo būdą jis buvo pasirinkęs:
Vienkartinė arba periodinė išmoka: Jei sukaupta suma nebuvo labai didelė ir žmogus pasirinko pinigus atsiimti iškart arba dalimis per kelerius metus, visa dar neišmokėta (likusi) fondo dalis yra paveldoma.
Standartinis pensijų anuitetas: Jei sukaupta suma buvo didelė, žmogus privalėjo įsigyti pensijų anuitetą iš „Sodros“, kuris garantuoja stabilias išmokas kas mėnesį iki pat gyvenimo pabaigos. Pasirinkus standartinį anuitetą, pinigai nėra paveldimi. Žmogui mirus, likę pinigai lieka bendrame anuitetų fonde ir yra naudojami mokėti pensijoms tiems, kurie gyvena ilgiau nei statistiškai numatyta.
Garantuoto laikotarpio anuitetas: Tai kompromisinis variantas. Žmogus gauna šiek tiek mažesnes mėnesines išmokas, tačiau mainais gauna garantiją (paprastai iki jam sukaks 80 metų). Jei asmuo miršta, pavyzdžiui, būdamas 72-ejų, artimieji paveldi tas išmokas, kurios jam priklausė už likusius aštuonerius metus.
Kaip artimiesiems atsiimti šiuos pinigus?
Artimiesiems nereikia žinoti jūsų prisijungimų, slaptažodžių ar tikslių sumų. Pagrindinė taisyklė, kurią jie turi prisiminti: mirus žmogui, reikia per 3 mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Notaras, pradėjęs paveldėjimo bylą, turi prieigą prie centrinių Lietuvos registrų. Jis oficialiai užklausia institucijų ir mato visas velionio turėtas banko sąskaitas, sutartis ir pensijų fondus. Būtent notaras informuos pensijų fondų valdymo bendrovę (arba „Sodrą“) apie asmens mirtį ir pateiks dokumentus, nurodančius, kam turi būti pervesti fonde esantys pinigai. Gavus notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą, valdymo įmonė pinigus perveda tiesiai į įpėdinių banko sąskaitas.
Ar paveldimai pensijai taikomi mokesčiai?
Dar viena gera žinia artimiesiems – daugeliu atvejų valstybei papildomai atseikėti nereikės. Jei pensijų fonde sukauptus pinigus paveldi patys artimiausi šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai, seneliai ar vaikaičiai), ši suma pagal Lietuvos įstatymus nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Svarbiausias patarimas, kurį galite pritaikyti jau šiandien: tiesiog pasakykite savo šeimai, kad kaupiate papildomai. Nereikia minėti konkrečių sumų, tiesiog paminėkite, kad turite II ar III pakopos pensijų fondą. Šis paprastas faktas padės jiems jaustis užtikrinčiau ir, atėjus laikui, palengvins formalius procesus pas notarą.
