Pensijai pradėti ruoštis niekada ne per anksti: kodėl svarbios ne tik pajamos, bet ir kasdienės išlaidos?

Apie pensiją dažnas žmogus pradeda galvoti gerokai vėliau, nei būtų naudinga. Jaunesniame amžiuje atrodo, kad iki pensijos dar liko dešimtmečiai, todėl taupymą ar papildomą kaupimą galima atidėti ateičiai. Tačiau būtent laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, kai kalbame apie ilgalaikį finansinį pasiruošimą.

Kuo anksčiau pradedama galvoti apie savo finansinę ateitį, tuo daugiau galimybių turi žmogus. Tam nebūtinai reikia iš karto atidėti dideles pinigų sumas. Daug svarbiau susiformuoti įprotį reguliariai skirti dalį pajamų ateičiai ir kartu atidžiai stebėti savo išlaidas.

Pensijų kaupimas – tik viena finansinio pasiruošimo dalis

Pensijų kaupimas yra svarbi ilgalaikio finansinio planavimo dalis, tačiau vien tik pasirinkti pensijų fondą ir reguliariai mokėti įmokas ne visada pakanka.

Asmeninius finansus galima įsivaizduoti kaip sistemą, kurioje svarbios abi pusės – pajamos ir išlaidos. Jei žmogus sugeba dalį pajamų nuolat skirti ilgalaikiam kaupimui, tačiau didelę dalį likusių pinigų išleidžia paslaugoms, kurių jam iš tikrųjų nereikia, galimybės sutaupyti daugiau lieka neišnaudotos.

Todėl planuojant finansinę ateitį verta periodiškai peržiūrėti ne tik tai, kiek pinigų atidedama, bet ir kur jie išleidžiami.

Mažos mėnesinės išlaidos per metus tampa reikšmingomis

Kasdienybėje dažnai daug dėmesio skiriame dideliems pirkiniams, tačiau pamirštame reguliarias išlaidas.

Pavyzdžiui, keliolika eurų per mėnesį gali neatrodyti reikšminga suma. Tačiau per metus tokios išlaidos jau tampa triženklėmis. O jeigu panašių pasikartojančių išlaidų yra ne viena, bendra suma gali būti gerokai didesnė.

Būtent todėl finansų planavimo specialistai dažnai rekomenduoja periodiškai peržiūrėti prenumeratas, draudimo sutartis, banko paslaugų mokesčius, ryšio planus ir kitus reguliarius mokėjimus.

Tai nėra kvietimas atsisakyti visko, kas kainuoja pinigus. Tikslas – įsitikinti, kad už paslaugas mokama tiek, kiek jos iš tikrųjų vertos konkrečiam žmogui.

Ryšio paslaugos – vienas paprasčiausių pavyzdžių

Mobilusis ryšys, namų internetas ir televizija yra paslaugos, už kurias daugelis moka kiekvieną mėnesį. Kadangi jų reikia nuolat, žmonės neretai tiesiog pripranta prie esamos kainos ir nebesidomi alternatyvomis.

Tačiau rinkoje pasiūlymai keičiasi, o kartu keičiasi ir pačių vartotojų poreikiai. Vienam žmogui gali pakakti nedidelio mobiliųjų duomenų kiekio, kitam reikalingas neribotas internetas. Vienam pakanka bazinio namų interneto plano, o šeimai gali būti svarbesnis didesnis greitis.

Todėl kartais verta tiesiog iš naujo palyginti savo turimą planą su kitais rinkoje esančiais pasiūlymais. Tam galima pasinaudoti ir specializuotais palyginimo portalais, tokiais kaip https://www.rysioplanai.lt, kuriame vienoje vietoje pateikiami mobiliojo ryšio, namų interneto ir televizijos planai.

Svarbiausia čia ne pats plano keitimas, o įprotis periodiškai pasitikrinti, ar už paslaugas vis dar mokama racionali kaina.

Sutaupytus pinigus galima nukreipti ilgalaikiams tikslams

Tarkime, žmogus peržiūrėjęs savo nuolatines išlaidas randa galimybę kiekvieną mėnesį sutaupyti 10 eurų. Tai nėra suma, kuri iš karto pakeistų jo finansinę padėtį.

Tačiau per metus tai jau yra 120 eurų. Per penkerius metus – 600 eurų, neskaičiuojant galimos grąžos, jeigu šie pinigai būtų investuojami ar nukreipiami į ilgalaikį kaupimą.

Dar svarbiau yra pats principas. Jeigu sutaupytų pinigų nepastebimai „suvalgo“ kitos išlaidos, finansinė situacija iš esmės nepasikeičia. Tačiau jeigu sutaupyta suma automatiškai nukreipiama į santaupas ar ilgalaikį kaupimą, atsiranda realus rezultatas.

II pakopa nėra vienintelis klausimas

Svarstant apie pasiruošimą pensijai, dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama pensijų pakopoms, fondų pasirinkimui, įmokoms ir galimai investicijų grąžai. Tai svarbūs aspektai, tačiau žmogaus finansinis pasiruošimas pensijai yra platesnis.

Reikšmės turi ir:

• sukaupta finansinė pagalvė;
• turimi įsipareigojimai ir paskolos;
• būsto išlaidos;
• reguliarios mėnesinės išlaidos;
• papildomas investavimas;
• pajamų stabilumas;
• gebėjimas atsidėti pinigų ilgalaikiams tikslams.

Kuo anksčiau šie dalykai pradedami vertinti kaip viena sistema, tuo lengviau planuoti ateitį.

Finansinis planavimas neturi prasidėti nuo didelių sumų

Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – kad norint pradėti kaupti pensijai reikia turėti daug laisvų pinigų.

Iš tikrųjų daug svarbesnis yra reguliarumas. Net ir nedidelė suma, atidedama kiekvieną mėnesį, gali tapti įpročiu, kuris vėliau leidžia didinti įmokas augant pajamoms.

Taip pat verta nepamiršti, kad finansinė disciplina nėra vien gebėjimas daugiau uždirbti. Ji apima ir gebėjimą suprasti, kam išleidžiami jau uždirbti pinigai.

Nuo ko pradėti?

Norint geriau pasiruošti finansiškai, nebūtina iš karto keisti viso savo gyvenimo. Galima pradėti nuo paprastos mėnesio išlaidų peržiūros.

Pirmiausia verta susirašyti visas reguliarias išlaidas ir atskirti tas, kurių atsisakyti neįmanoma, nuo tų, kurias būtų galima sumažinti. Tuomet galima peržiūrėti turimas sutartis, prenumeratas ir paslaugų planus.

Galiausiai verta nusistatyti konkrečią sumą, kuri kiekvieną mėnesį būtų skiriama santaupoms, investavimui ar pensijų kaupimui.

Toks požiūris leidžia suprasti vieną paprastą dalyką: pasiruošimas pensijai prasideda ne paskutiniais darbo metais. Jis formuojamas mažais finansiniais sprendimais daugelį metų.

Todėl verta rūpintis ne tik tuo, kiek pinigų pavyks sukaupti ateityje, bet ir tuo, kaip efektyviai naudojami pinigai šiandien.