Kaip sumažinti išlaidas ir daugiau pinigų skirti kaupimui pensijai?

Papildomų pinigų pensijai dažnai galima rasti sumažinus pasikartojančias išlaidas: mobiliojo ryšio, interneto, televizijos planų, prenumeratų ir kai kurių kasdienių pirkinių išlaidas. Net keli nedideli pakeitimai gali atlaisvinti pastovią sumą kiekvieną mėnesį.

Tačiau vien sutaupyti nepakanka – pinigus reikia sąmoningai nukreipti į pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, 30 Eur per mėnesį sudaro 360 Eur per metus ir 7 200 Eur per 20 metų, neįskaičiuojant investicinės grąžos. Svarbiausia mažinti išlaidas, kurių atsisakymas nepakenktų būtiniems poreikiams, o sutaupytą sumą būtų galima reguliariai atidėti ateičiai.

Kaip suprasti, kur išleidžiate daugiausia pinigų?

Prieš ieškant būdų taupyti pinigus, verta išsiaiškinti, kur jie išleidžiami. Tam pakanka peržiūrėti pastarųjų 1–3 mėnesių banko sąskaitų ir mokėjimo kortelių išrašus. Jei dauguma atsiskaitymų atliekami elektroniniu būdu, išrašuose galima gana tiksliai matyti tiek dideles, tiek smulkias išlaidas.

Mėnesines išlaidas naudinga suskirstyti į tris grupes:

• Būtinos išlaidos. Būstas, komunalinės paslaugos, pagrindiniai maisto produktai, sveikatos priežiūra ir kiti neišvengiami mokėjimai. 
• Pasikartojantys paslaugų mokėjimai. Mobilusis ryšys, internetas, televizija, prenumeratos, abonementai ir kitos reguliarios įmokos. 
• Kintamos ir neprivalomos išlaidos. Maitinimasis ne namuose, pramogos, spontaniški pirkiniai ir papildomos paslaugos. 

Pirmiausia verta įvertinti antrąją grupę. Pasikartojančias išlaidas paprasčiau prognozuoti, o jas sumažinus sutaupymas gali kartotis kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, 10 Eur mažesnė nuolatinė sąskaita per metus leidžia atlaisvinti 120 Eur. Tai gali būti naudingiau ilgalaikiam kaupimui nei vieną kartą sutaupyti 50 Eur, nes pastovus skirtumas leidžia planuoti reguliarias pensijų įmokas.

Asmeninis biudžetas taip pat padeda atskirti tikrąsias santaupas nuo laikinai mažesnių išlaidų. Jei vieną mėnesį neišleidote pinigų automobilio remontui, tai dar nereiškia, kad tokia suma bus laisva kiekvieną mėnesį.

Kokias kasdienes išlaidas verta mažinti pirmiausia?

Peržiūrėkite mobiliojo ryšio, interneto ir televizijos planus

Mobiliojo ryšio ir interneto planai yra vienos iš pirmųjų išlaidų, kurias verta patikrinti. Paslaugų pasiūlymai keičiasi, o prieš kelerius metus pasirinktas planas nebūtinai tebėra ekonomiškai tinkamas. Be to, gali būti pasikeitę ir jūsų poreikiai.

Pavyzdžiui, jei dažniausiai naudojatės namų belaidžiu internetu, galbūt jums nebereikia tokio didelio mobiliojo interneto duomenų kiekio. Panašiai ir namuose – itin spartus internetas nebūtinai būtinas, jeigu juo daugiausia naršoma, skaitomos naujienos ar žiūrimi vaizdo įrašai.

Lyginant pasiūlymus, svarbu vertinti faktinį mėnesinį mokestį, reikalingą mobiliųjų duomenų kiekį, namų interneto greitį ir paslaugos sąlygas. Taip pat būtina patikrinti, kiek galioja akcijos kaina, ar numatyti papildomi įrangos arba administravimo mokesčiai, kokia sutarties trukmė ir nutraukimo sąlygos.

Norint įvertinti, ar už šias paslaugas nemokate daugiau nei būtina, skirtingus pasiūlymus ir jų sąlygas galima peržiūrėti visiplanai.lt planų palyginimo svetainėje. Lyginant svarbu atsižvelgti ne tik į mėnesio kainą, bet ir į sutarties sąlygas bei realius paslaugų poreikius.

Mažesnė reklamuojama kaina ne visada reiškia mažesnes bendras išlaidas. Tikrąją naudą geriausia vertinti apskaičiavus visus mokėjimus per pasirinktą laikotarpį: mėnesinius mokesčius, vienkartines išlaidas ir galimas nuolaidas. Jei keičiant tiekėją reikėtų mokėti už ankstesnės sutarties nutraukimą, šią sumą taip pat reikia įtraukti.

Televizijos paslaugas verta įvertinti atskirai. Jei tam tikri kanalai ar papildomi paketai beveik nežiūrimi, jų atsisakymas gali sumažinti mėnesinę sąskaitą neprarandant reguliariai naudojamų paslaugų.

Atsisakykite nenaudojamų prenumeratų ir mokamų paslaugų

Filmų ir muzikos transliavimo platformos, mokamos mobiliosios programėlės, debesijos saugyklos, sporto abonementai ir kitos prenumeratos dažnai apmokamos automatiškai. Dėl to net retai naudojama paslauga gali likti aktyvi ilgą laiką.

Kelios nedidelės įmokos per metus sudaro pastebimą sumą. Pavyzdžiui, trys po 5 Eur kainuojančios prenumeratos per mėnesį atsieina 15 Eur, o per metus – 180 Eur. Jei bent dalis šių paslaugų nenaudojama, išlaidos gali būti mažinamos beveik nepakeičiant kasdienio gyvenimo.

Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų pramogų. Naudingiau įvertinti, kurios paslaugos iš tiesų naudojamos, ar kelios prenumeratos nedubliuoja tos pačios funkcijos ir ar verta už jas mokėti nuolat. Kai kuriais atvejais pakanka mokamą paslaugą užsisakyti tik tais mėnesiais, kai jos reikia.

Sumažinkite maisto, transporto ir energijos išlaidas

Kasdienėse išlaidose taip pat galima rasti santaupų, tačiau čia svarbu neperžengti ribos tarp racionalaus taupymo ir būtinųjų poreikių ribojimo.

Maisto išlaidas gali sumažinti iš anksto suplanuoti pirkiniai, rečiau išmetami produktai ir panaudojami namuose jau turimi ingredientai. Parduotuvėje verta lyginti ne tik pakuotės, bet ir kilogramo ar litro kainą. Didesnė pakuotė apsimoka tik tuomet, jei produktas bus sunaudotas.

Transporto išlaidas galima mažinti racionaliau derinant keliones, dalį trumpų atstumų įveikiant pėsčiomis arba viešuoju transportu, kai tai praktiška. Jei automobiliu važiuojama kasdien, net nedidelis nereikalingų kelionių sumažinimas gali turėti įtakos degalų išlaidoms.

Energijos sąnaudas padeda kontroliuoti nereikalingai nepaliekami veikti prietaisai, tinkamai reguliuojamas šildymas ir efektyvesnis elektros naudojimas. Vis dėlto taupymas neturėtų bloginti gyvenimo sąlygų ar kelti grėsmės sveikatai. Svarbu rinktis pakeitimus, kuriuos realu išlaikyti ilgą laiką.

Kiek papildomų pinigų pensijai galima sukaupti mažinant išlaidas?

Net nedidelės, bet reguliarios santaupos per ilgesnį laikotarpį sudaro reikšmingą bendrą sumą. Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kiek pinigų būtų galima papildomai skirti pensijai, jeigu kiekvieną mėnesį būtų atidedama vienoda suma.

Svarbu: lentelėje pateikta tik bendra įmokų suma, o ne garantuota sukaupto investicinio turto vertė. Skaičiavimuose nevertinama investicinė grąža, infliacija ar mokesčių poveikis. Tikroji investicijų vertė gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė už sumokėtas įmokas.

Praktinis išlaidų mažinimo scenarijus galėtų atrodyti taip: pasirinkus tinkamesnį mobiliojo ryšio planą sąskaita sumažėja 12 Eur, pakeitus interneto planą sutaupoma dar 8 Eur, o atsisakius nereikalingos prenumeratos – papildomi 10 Eur.

Iš viso tai sudarytų 30 Eur per mėnesį arba 360 Eur per metus. Šie skaičiai yra iliustraciniai, o ne vidutinės ar garantuotos rinkos santaupos. Kiek iš tiesų pavyktų sutaupyti, priklauso nuo turimų sutarčių, naudojamų paslaugų ir jų pakeitimo sąlygų.

Kaip užtikrinti, kad sutaupyti pinigai būtų skiriami pensijai?

Mažesnės mėnesinės sąskaitos savaime nereiškia didesnio kaupimo. Jei sutaupyta suma lieka kasdien naudojamoje sąskaitoje, ją nesunku nepastebimai išleisti kitiems pirkiniams. Todėl išlaidų mažinimą verta tiesiogiai susieti su papildoma pensijos įmoka.

Vienas praktiškiausių būdų – nustatyti automatinį periodinį pervedimą. Pavyzdžiui, jei sumažinus paslaugų sąskaitas kas mėnesį lieka 30 Eur, tokią sumą galima numatyti papildomam kaupimui. Pervedimo datą patogu susieti su atlyginimo gavimu, kad pinigai būtų atidedami prieš prasidedant kitoms mėnesio išlaidoms.

Jeigu pasirinktas pensijų kaupimo būdas leidžia atlikti tiesiogines papildomas įmokas, periodinį mokėjimą galima nustatyti pagal konkrečios kaupimo bendrovės tvarką. Kitu atveju gali būti naudojama atskira taupymui skirta sąskaita, iš kurios lėšos vėliau pervedamos pasirinktu būdu. Svarbu, kad santaupos nebūtų sumaišomos su kasdienėms išlaidoms numatytais pinigais.

Reikia atskirti vienkartinį ir nuolatinį sutaupymą. Pavyzdžiui, pardavus nenaudojamą daiktą gauta suma gali būti skirta vienkartinei įmokai, tačiau ji nėra pagrindas didinti nuolatinį mėnesinį įsipareigojimą. Reguliariai pensijos įmokai tinkamesnės santaupos, kurios kartojasi kiekvieną mėnesį.

Įmokos dydis turi būti finansiškai tvarus. Jei sumažinus išlaidas vieną mėnesį pavyko sutaupyti 50 Eur, bet kitais mėnesiais laisvų pinigų lieka tik 20 Eur, saugiau planuoti mažesnę pastovią įmoką. Pensijų kaupimas neturėtų trukdyti laiku apmokėti būsto, maisto ar kitų būtinųjų išlaidų.

Kur nukreipti papildomai sutaupytus pinigus pensijai?

Sumažinus išlaidas ir nustačius realistišką papildomą įmoką, lieka nuspręsti, kur šiuos pinigus kaupti. Lietuvoje yra keli ilgalaikiam kaupimui tinkami variantai, kurie skiriasi įmokų lankstumu, investavimo rizika, mokesčiais ir sukauptų lėšų prieinamumu.

II pakopos pensijų fondai. Jei jau dalyvaujate II pakopos pensijų kaupime, galite mokėti papildomas įmokas į savo pensijų fondą. Dėl pervedimo tvarkos ir sąskaitos duomenų reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę.

2026 m. Lietuvoje pasikeitė II pakopos pensijų kaupimo sąlygos: atsisakyta automatinio įtraukimo, o dalyvavimas naujai prisijungiantiems asmenims grindžiamas savanorišku apsisprendimu. Kaupiantiesiems taip pat numatytos lankstesnės įmokų mokėjimo ir papildomo kaupimo galimybės.

III pakopos pensijų fondai. Tai savanoriško ilgalaikio kaupimo būdas, leidžiantis pasirinkti įmokų dydį pagal savo finansines galimybes. Vertinant pasiūlymus svarbu palyginti fondų investavimo strategiją, taikomus mokesčius, riziką ir lėšų išmokėjimo sąlygas.

Taip pat svarbu įvertinti mokestinį režimą. Ankstesnioji III pakopos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata nėra automatiškai taikoma naujoms nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarytoms sutartims. Jos taikymas priklauso nuo sutarties sudarymo datos ir kitų teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Kiti ilgalaikio investavimo variantai. Papildomai pensijai galima kaupti ir naudojantis kitomis investavimo priemonėmis, pavyzdžiui, investiciniais fondais ar kitais diversifikuotais finansiniais produktais. Tokiais atvejais būtina suprasti galimus vertės svyravimus, investavimo ir administravimo mokesčius, apmokestinimą bei pinigų atsiėmimo galimybes.

Kurį variantą rinktis, priklauso nuo asmens finansinės situacijos, iki pensijos likusio laikotarpio, rizikos tolerancijos ir galiojančių taisyklių. Nė vienas pasirinkimas savaime negarantuoja konkrečios investicinės grąžos ar būsimos pensijos dydžio.

Kada pirmiau verta pasirūpinti finansiniu rezervu?

Nors papildomas kaupimas pensijai gali būti naudingas ilgalaikiams finansiniams tikslams, ne kiekvienoje situacijoje verta iš karto didinti įmokas. Jei žmogus neturi santaupų nenumatytoms išlaidoms, pirmasis prioritetas gali būti finansinis rezervas.

Netikėtas automobilio remontas, sveikatos priežiūros išlaidos ar laikinas pajamų sumažėjimas gali pareikalauti pinigų nedelsiant. Jei visos laisvos lėšos nukreiptos į ilgalaikį kaupimą, gali tekti skolintis arba atsiimti investicijas nepalankiu metu. Todėl svarbu turėti lengvai prieinamų santaupų būtiniesiems poreikiams.

Ypatingo dėmesio reikalauja ir dideles palūkanas turinčios skolos, pavyzdžiui, brangūs vartojimo kreditai ar kredito kortelių įsiskolinimai. Tokių skolų aptarnavimo išlaidos gali būti didelės, todėl papildomų lėšų skyrimas jų mažinimui kartais finansiškai naudingesnis už didesnes investicines įmokas. Sprendžiant svarbu palyginti realias skolinimosi išlaidas, turimus rezervus ir ilgalaikius įsipareigojimus.

Jeigu pajamos nereguliarios, pavyzdžiui, dirbant savarankiškai ar sezoniškai, pastovų kaupimo dydį reikėtų vertinti pagal mažesnių pajamų mėnesius, o ne pagal geriausią uždarbio laikotarpį. Geresniais mėnesiais galima numatyti papildomas vienkartines įmokas, jeigu tai leidžia pasirinkto kaupimo sąlygos.

Finansinis rezervas ir papildomas pensijų kaupimas atlieka skirtingas funkcijas. Rezervas skirtas artimiausiems netikėtiems poreikiams, o ilgalaikis kaupimas – ateities pajamoms papildyti. Todėl pensijai skiriama suma turėtų būti tokia, kad liktų pakankamai prieinamų pinigų kasdieniam gyvenimui, būtinoms išlaidoms ir nenumatytiems finansiniams sunkumams.