Vertybiniai popieriai
Vertybiniai popieriai – tai finansinės priemonės, kuriomis patvirtinamos turtinės teisės ar skolos. Jie gali suteikti teisę į palūkanas, dividendus arba dalį emitento turto. Lietuvos pensijų kaupimo kontekste šios priemonės dažniausiai įgyjamos per kolektyvinio investavimo subjektus.
Vertybiniai popieriai funkcionuoja rinkos ir emitento įsipareigojimų pagrindu. Jų kainą veikia palūkanų normų lygis, kredito rizika, likvidumas ir investuotojų lūkesčiai. Investicinis fondas juos valdo pagal taisykles, o grąža priklauso nuo turto vertės pokyčių ir pajamų srautų.
Lietuvos II ir III pakopose vertybiniai popieriai sudaro investicinio portfelio pagrindą. Pensijų fondai paprastai diversifikuoja akcijų, obligacijų ir kitų priemonių pozicijas, siekdami suderinti riziką su numatoma grąžos trajektorija.
Ką turite žinoti?
Teisių ir įsipareigojimų pobūdis
Vertybiniai popieriai gali atspindėti nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimą. Akcijoms būdingos teisės į pelno paskirstymą, o obligacijoms – palūkanų ir nominalo grąžinimo nuostatos.
Kainos formavimasis rinkoje
Daugumos priemonių vertė kinta dėl palūkanų normų, infliacijos lūkesčių ir emitento finansinės būklės. Rinkos likvidumas lemia, kaip sklandžiai galima pirkti ar parduoti pozicijas.
Investicinio fondo vaidmuo
Pensijų fonduose vertybiniai popieriai laikomi portfelio sudėtyje. Valdytojas formuoja sudėtį pagal fondo taisykles ir rizikos ribas, o dalyviai gauna fondo vienetų vertės pokyčius.
Diversifikacija kaip portfelio principas
Skirtingų emitentų ir skirtingų rūšių priemonių derinimas mažina vieno veiksnio poveikį. Diversifikacija nepašalina rizikos, tačiau keičia jos pasiskirstymą portfelyje.
Ryšys su palūkanų ir kredito rizika
Obligacijų vertę stipriai veikia palūkanų normų pokyčiai, o akcijų – pelningumo ir lūkesčių kaita. Kredito rizika atsiranda, kai emitento gebėjimas vykdyti įsipareigojimus tampa abejotinas.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Mintis, kad tai tik akcijos
Vertybiniai popieriai apima ir skolos priemones, ir nuosavybės teises. Pensijų fonduose dažnai dominuoja obligacijų ir kitų instrumentų deriniai.
Supainiojimas su banko terminuotu indėliu
Indėlis yra sutartinis banko įsipareigojimas, o vertybiniai popieriai priklauso nuo rinkos vertės ir emitento sąlygų. Todėl jų grąža nėra vienodai nuspėjama.
Tapatinimas su garantuota grąža
Priemonių kainos gali svyruoti, o emitentų rizika gali didėti. Pensijų fondų rezultatai priklauso nuo turto vertės pokyčių ir pajamų.
Manymas, kad visada galima parduoti bet kada
Likvidumas skiriasi pagal instrumentų rūšį ir rinkos sąlygas. Net jei priemonė prekiaujama, sandorių kaštai ir kainų skirtumai gali reikšmingai paveikti rezultatą.
Manymas, kad dalyvis tiesiogiai valdo portfelį
Dalyvis paprastai neturi tiesioginės prieigos prie konkrečių pozicijų pasirinkimo. II ir III pakopose sprendimus priima fondo valdytojas pagal nustatytą investavimo politiką.