Svopas
Svopas yra išvestinė finansinė priemonė, kuria šalys susitaria apsikeisti pinigų srautais pagal iš anksto nustatytas taisykles. Dažniausiai vienas srautas susietas su fiksuota suma, kitas – su kintamu indeksu ar palūkanų norma. Sutartyje apibrėžiama mokėjimų valiuta, terminas, skaičiavimo metodas ir sąlygų taikymo tvarka.
Veikimo logika grindžiama periodiniais atsiskaitymais, kai apskaičiuojamas skirtumas tarp sutartų rodiklių. Viena šalis moka pagal vieną formulę, kita – pagal kitą, o mokėjimai dažnai neturi tiesioginio turto perdavimo. Praktikoje svarbiausia yra kontrakto specifikacija: bazinis dydis, mokėjimo dažnis, skaičiavimo dienos ir įvykiai, dėl kurių keičiasi apskaičiavimai.
Finansuose ir investavime svopai naudojami palūkanų, valiutos ar kitų rizikų valdymui, taip pat portfelių struktūrai suderinti su pageidaujama rizikos profilio kryptimi. Taupymo sprendimuose jie gali atsirasti kaip apsidraudimo dalis, kai siekiama stabilizuoti pinigų srautus, tačiau dėl išvestinių priemonių pobūdžio būtina vertinti sandorio šalies kredito riziką ir likvidumo sąlygas.
Ką turite žinoti?
Pagrindinė sutarties struktūra
Svopas apibrėžia dvišalį įsipareigojimą apsikeisti mokėjimų srautais ateityje. Sutartyje nustatomi baziniai rodikliai, terminai ir skaičiavimo metodika.
Kintamas ir fiksuotas komponentas
Vienas srautas dažnai būna fiksuotas, kitas – kintamas pagal iš anksto apibrėžtą indeksą. Dėl to mokėjimų dydis priklauso nuo rinkos rodiklių kitimo.
Atsiskaitymo dažnis ir skaičiavimo dienos
Mokėjimai atliekami periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį ar kas ketvirtį. Skaičiavimo dienos lemia, kada taikomos konkrečios vertės ir kaip nustatomas mokėtinas dydis.
Netiesioginis turto perdavimas
Paprastai nėra fizinio turto perdavimo, nes apsikeičiama pinigų srautais. Vertė atsiranda iš skirtumo tarp sutartų formulių rezultatų.
Sandorio šalies rizika ir užtikrinimas
Kadangi tai dvišalis įsipareigojimas, egzistuoja nevykdymo rizika. Daugelyje rinkos sutarčių naudojamas užtikrinimas, pavyzdžiui, maržos mechanizmai.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Tai tas pats, kas akcijų pirkimas
Svopas nėra akcijos ar jų paketo nuosavybė. Jis yra sutartis dėl būsimo pinigų srautų apsikeitimo pagal formules.
Visada gaunama fiksuota nauda
Svopų rezultatas priklauso nuo bazinių rodiklių pokyčių. Vien tik sutarties egzistavimas negarantuoja pelno ar nuostolio dydžio.
Rizika išnyksta, nes tai sutartis
Sutartis perkelia ir modeliuoja rizikas, bet jų nepašalina. Išlieka rinkos rizika, kredito rizika ir likvidumo rizika.
Nėra įtakos rinkos kainoms
Svopų kainodara priklauso nuo palūkanų normų, kredito prielaidų ir kitų veiksnių. Todėl jų vertė nuolat kinta pagal rinkos sąlygas.
Užtenka vienos taisyklės visiems atvejams
Kiekvienas kontraktas turi specifines sąlygas, kurios keičia mokėjimų logiką. Tas pats pavadinimas rinkoje gali reikšti skirtingas formules ir parametrus.