Stagfliacija
Stagfliacija – tai makroekonominė situacija, kai kartu egzistuoja lėtas ekonomikos augimas, didėjanti infliacija ir dažnai išliekantis nedarbas. Ji išsiskiria tuo, kad infliaciją didinantys veiksniai veikia tuo metu, kai paklausa ir produktyvumas nepalaiko spartaus kilimo.
Stagfliacija dažniausiai kyla, kai pasiūlos pusės sukrėtimai kelia sąnaudas, o kartu mažėja įmonių pajėgumų panaudojimas. Dėl to kyla kainos, bet realus gamybos apimtis neauga. Finansų rinkose tai atsispindi per skirtingą palūkanų lūkesčių trajektoriją ir įmonių pelningumo perspektyvos koregavimą.
Investavimo ir taupymo kontekste ši aplinka veikia turto klases nevienodai: fiksuotos pajamos gali būti spaudžiamos dėl realių palūkanų svyravimų, o akcijų grąža priklauso nuo gebėjimo perkelti sąnaudas į kainas. Asmeniniams finansams svarbu, kad infliacija mažina perkamosios galios augimą, o sprendimai dėl likvidumo tampa reikšmingesni.
Ką turite žinoti?
Infliacijos ir augimo nesuderinamumas
Stagfliacijai būdinga, kad infliacija kyla, nors ekonomika neįsibėgėja. Realios pajamos dažnai auga lėčiau nei kainos.
Pasiūlos šokų vaidmuo
Sąnaudų padidėjimas dėl energijos, žaliavų ar tiekimo grandinių sutrikimų kelia gamybos kaštus. Kainų augimas gali išlikti net ir tada, kai paklausa silpsta.
Palūkanų lūkesčių persvarstymas
Centriniams bankams tenka derinti kovą su infliacija ir augimo palaikymą. Dėl to rinkoje keičiasi bazinių palūkanų trajektorijos vertinimas.
Pelningumo jautrumas kainų perkėlimui
Įmonės skirtingai geba perkelti sąnaudų didėjimą į galutines kainas. Tai lemia maržų stabilumą ir akcijų vertinimo pokyčius.
Turto klasių koreliacijų kaita
Įprasti ryšiai tarp rizikos ir grąžos gali susilpnėti arba pasikeisti. Todėl portfelio diversifikacija tampa mažiau nuspėjama.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Vien tik infliacija
Stagfliacija neapsiriboja kainų augimu. Ji apima lėtą arba neigiamą realų pajėgumų plėtrą ir dažnai prastesnes užimtumo sąlygas.
Tai tik laikinas triukšmas
Jei kainų spaudimas kyla iš pasiūlos veiksnių, jis gali tęstis ilgiau nei vienas ciklas. Tuomet korekcijos gali būti nuoseklios, o ne staigios.
Fiksuotos pajamos visada apsaugo nuo realios žalos
Net jei nominalios palūkanos atrodo stabilios, infliacija gali mažinti realią grąžą. Be to, palūkanų normos svyravimai veikia obligacijų kainas.
Akcijos visada lenkia kainas
Akcijų rezultatai priklauso nuo maržų ir paklausos dinamikos. Įmonės, negalinčios perkelti kaštų, gali prarasti pelningumą.
Centrinis bankas gali vienu sprendimu išspręsti problemą
Monetarinė politika veikia su vėlavimu ir susiduria su prieštaringais tikslais. Kai infliacija kyla iš pasiūlos pusės, vien palūkanų normų koregavimas gali būti nepakankamas.