Sisteminė rizika
Sisteminė rizika – tai rinkos ar visos finansų sistemos sutrikimo, paveikiančio daugumą turto vienu metu, tikimybė. Ji kyla iš bendrų veiksnių, kurių negalima panaikinti vien diversifikavimu tarp skirtingų emitentų ar sektorių.
Ji veikia per makroekonominius šokus, likvidumo trūkumą, palūkanų normų perskirstymą ir investuotojų rizikos apetito pokyčius. Kadangi šie veiksniai vienodai veikia kainas, koreliacijos tarp aktyvų didėja, o portfelio apsaugos efektas sumažėja.
Praktikoje ši rizika lemia, kodėl akcijų indeksų nuosmukiai dažnai sutampa su obligacijų kainų svyravimais ar valiutų kursų korekcijomis. Asmeniniuose finansuose ir taupymo projektuose ji svarbi nustatant turto paskirstymą, investavimo horizontą ir laukiamų grąžų sklaidos dydį, ypač kai sprendimai priimami esant ribotam likvidumui.
Ką turite žinoti?
Bendras veiksnių šaltinis
Ši rizika kyla iš veiksnių, veikiančių visą rinką: infliacijos, recesijos, geopolitinės įtampos ar reguliavimo pokyčių. Dėl to vieno emitento ar vieno sektoriaus pasirinkimas neduoda pilnos apsaugos.
Koreliacijų stiprėjimas krizių metu
Neigiami šokai dažnai didina aktyvų tarpusavio priklausomybę. Portfeliuose mažėja diversifikacijos nauda, nes turtas linkęs judėti panašia kryptimi.
Likvidumo kanalo vaidmuo
Kai rinkoje mažėja likvidumas, sandorių kainos ir sklaida išauga. Tuomet net ir kokybiškas turtas gali laikinai prarasti vertę dėl pardavimų spaudimo.
Palūkanų normų perskaičiavimas
Diskonto normų pokyčiai keičia būsimų pinigų srautų dabartinę vertę. Tai vienu metu veikia skirtingų trukmių ir klasių finansinį turtą.
Rizikos matavimas per jautrumą rinkai
Finansų analizėje ši grėsmė vertinama per jautrumo rinkos veiksniams rodiklius ir stresinius scenarijus. Modeliuojant šokus įvertinama, kaip portfelis reaguoja esant nepalankioms sąlygoms.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Manymas, kad diversifikavimas visada apsaugo
Diversifikavimas mažina specifinę, su konkrečia įmone susijusią riziką. Tačiau rinkos šokas vienu metu veikia daugumą pozicijų, todėl apsauga nėra pilna.
Sutapatinimas su vien įmonės nemokumu
Sisteminė grėsmė apima platesnę finansų sistemos problematiką, o ne vien kredito įvykį. Ji gali pasireikšti per bankų finansavimo sąlygų pablogėjimą ar rinkos mechanizmų sutrikimus.
Įsivaizdavimas, kad obligacijos visada veikia kaip „saugus prieglobstis“
Krizių metu obligacijų kainos gali svyruoti dėl pajamingumo perskaičiavimo ir likvidumo. Todėl jų rezultatai ne visuomet yra atvirkštiniai akcijoms.
Galvojimas, kad tai tik trumpalaikė problema
Sisteminiai sukrėtimai gali trukti ilgiau nei vienas prekybos laikotarpis. Poveikis gali persikelti į realią ekonomiką per kredito kanalą ir lėtą investicijų atsigavimą.
Tapatinimas su infliacija be papildomų mechanizmų
Infliacija yra tik vienas iš galimų šaltinių. Svarbus ir perdavimo kelias: palūkanų normų reakcija, pajamų perskirstymas, finansavimo kaštų pokyčiai.