Perteklinis biudžetas
Perteklinis biudžetas – tai valstybės ar kito viešojo sektoriaus subjekto biudžeto būklė, kai numatomos pajamos viršija numatomas išlaidas. Skirtumas rodo, kad planuojamas lėšų kaupimas, o ne išlaidų finansavimas skolinantis.
Tokiu atveju biudžeto planas sudaromas pagal pajamų ir išlaidų prognozes, o skirtas lėšas galima nukreipti skolai mažinti, rezervams formuoti arba investiciniams įsipareigojimams dengti. Praktikoje rezultatas gali skirtis nuo planuoto dėl ekonomikos ciklo, mokesčių surinkimo svyravimų ir išlaidų korekcijų.
Finansų kontekste šis rodiklis siejamas su fiskaline drausme ir mažesniu skolinimosi poreikiu. Investavime jis gali daryti įtaką palūkanų lūkesčiams per valstybės vertybinių popierių paklausą, o taupymo sprendimuose – formuoti makroekonominį stabilumą, kuris veikia namų ūkių finansines prognozes.
Ką turite žinoti?
Biudžeto balansas
Perteklis atsiranda, kai pajamų suma viršija išlaidų sumą. Balansas vertinamas pagal biudžeto planą arba faktinį įvykdymą.
Pajamų ir išlaidų prognozės
Skirtumas priklauso nuo mokesčių, rinkliavų ir kitų pajamų prognozių tikslumo. Išlaidų korekcijos dažnai keičia galutinį rezultatą.
Naudojimas skirtumo dydžiui
Perteklinės lėšos gali mažinti skolos naštą arba didinti finansinius rezervus. Taip pat jos gali būti panaudotos specifiniams įsipareigojimams užbaigti.
Ciklinis poveikis
Ekonomikos augimo laikotarpiu pajamos dažnai surenkamos sparčiau. Dėl to perteklis gali būti laikinas ir priklausyti nuo ciklo.
Ryšys su palūkanų aplinka
Mažesnis skolinimosi poreikis gali mažinti valstybės vertybinių popierių pasiūlą. Tai veikia rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų ir likvidumo.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Supainiojimas su fiskaliniu įsipareigojimu
Perteklis nėra automatinis garantas, kad fiskalinė politika visada bus tvari. Tvarumą lemia struktūrinės pajamos, išlaidų dinamika ir skolos trajektorija.
Laikymas vienkartiniu reiškiniu
Perteklis gali kartotis, bet gali ir greitai išnykti pasikeitus ekonomikai. Vienerių metų rodiklis neparodo ilgalaikės finansinės padėties.
Tapatinimas su turto augimu
Biudžeto perteklius nereiškia, kad subjektas automatiškai sukaupia daugiau realaus turto. Dalis skirtumo gali būti naudojama skolai ar įsipareigojimams mažinti.
Manymas, kad tai visada mažina kainas
Biudžeto perteklius pats savaime nelemia infliacijos krypties. Kainas veikia pinigų politika, paklausos ir pasiūlos veiksniai.
Ignoravimas dėl apskaitinių korekcijų
Skirtumą gali keisti vienkartiniai straipsniai, apskaitos metodai ir laiko pasirinkimas. Todėl analizei taikomi palyginami rodikliai.