Libor
Libor (London Interbank Offered Rate) – tai palūkanų normų etalonas, kuriuo rinkoje buvo apibūdinama, kokiomis sąlygomis bankai galėtų skolintis tarpusavyje. Jis buvo naudojamas kaip atskaitos taškas daugeliui sutarčių, kai palūkanos siejamos su kintančiu dydžiu.
Etalonas buvo apskaičiuojamas iš bankų pateiktų palūkanų įvertinimų įvairiems terminams. Duomenys buvo atrenkami pagal nustatytą metodiką, o galutinis skaičius gaunamas taikant statistinį apdorojimą, kad būtų sumažintas atskirų pateikčių iškraipymo poveikis.
Finansuose šis rodiklis veikė kaip kainodaros ir rizikos valdymo pagrindas: pagal jį buvo nustatomos hipotekų, paskolų ir išvestinių finansinių priemonių palūkanų dalys. Taupymo ir investavimo kontekste jis turėjo įtakos vertinant skolos instrumentų grąžą bei sutartinių mokėjimų jautrumą palūkanų normų pokyčiams.
Ką turite žinoti?
Etalonas kintamai palūkanų daliai
Libor buvo naudojamas kaip atskaitos norma, kai palūkanos priklausė nuo rinkos sąlygų. Sutartyse dažnai buvo nurodomas konkretus terminas ir valiuta, o mokėjimai kito pagal etaloną.
Bankų pateikiami įverčiai
Skaičiavimui buvo remiamasi bankų pateiktais skolinimosi palūkanų įverčiais. Metodika numatė, kad duomenys būtų atrenkami ir statistiškai apdorojami.
Terminų struktūra
Etalonas egzistavo keliems laikotarpiams, todėl skirtingi produktai galėjo būti susieti su skirtinga trukme. Tai atspindėjo palūkanų normų kreivės segmentų skirtumus.
Poveikis išvestinėms priemonėms
Pagal etaloną buvo formuojami apsidraudimo sandoriai ir išvestinių instrumentų mokėjimų srautai. Dėl to etalono pokyčiai persiduodavo į sandorių kainas.
Perėjimas prie alternatyvių rodiklių
Dėl reguliavimo ir rinkos struktūros pokyčių buvo pereinama prie kitų, sandorių pagrindu labiau paremtų palūkanų normų rodiklių. Šis procesas keitė sutarčių atsiskaitymo praktiką.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Tai ne vieno banko faktiška kaina
Etalonas nebuvo vieno konkretaus banko realaus sandorio palūkanų norma. Jis rėmėsi pateiktų įverčių rinkiniu ir metodiniu apdorojimu.
Nėra garantijos, kad rodiklis atitinka rinkos sandorius
Rodiklis buvo paremtas įvertinimais, todėl jis nebūtinai tiksliai sutapo su tuo metu vykstančių sandorių kainomis. Dėl to galėjo atsirasti neatitikimų tarp etalono ir faktinių sąlygų.
Etalonas nėra vienodas visoms sutartims
Skirtingi kontraktai buvo susieti su skirtingais terminais, valiutomis ir maržomis. Dėl to vieno rodiklio judėjimas ne visada reiškė vienodą poveikį mokėjimams.
Rodiklis nepakeičia kredito rizikos analizės
Palūkanų etalonas apibūdina kainodaros atskaitos tašką, bet neatspindi visų emitento ar skolininko rizikų. Kreditinės maržos ir likvidumo veiksniai išlikdavo svarbūs.
Ne kiekvienas produktas buvo su juo susietas
Ne visos paskolos ar investiciniai instrumentai naudojo šį etaloną. Rinkoje egzistavo alternatyvios indeksavimo schemos ir skirtingos sutartinės taisyklės.