Konsoliduotoji finansinė ataskaita
Konsoliduotoji finansinė ataskaita – tai grupės įmonių finansinių rezultatų ir finansinės būklės suvestinė, parengiama kaip vienas ūkio vienetas. Joje atskaitomybė apima kontroliuojamų subjektų turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų visumą.
Rengiant tokią ataskaitą taikomas konsolidavimo principas: tarpusavio sandoriai ir grupės vidiniai balansiniai straipsniai eliminuojami, kad nebūtų dvigubo skaičiavimo. Paprastai nustatoma kontrolė, įvertinamas dalyvavimo lygis, o įsigijimo data naudojama apskaitiniam suvienodinimui.
Investuotojams ir taupymo sprendimų priėmėjams ji svarbi, nes parodo realią grupės apimtį ir rizikų koncentraciją. Akcijų vertinime ši ataskaita dažnai naudojama pelningumo, skolos lygio bei pinigų srautų analizei, leidžiančiai palyginti skirtingų grupių rodiklius.
Ką turite žinoti?
Grupės masto atvaizdavimas
Ji sujungia dukterinių ir kitų kontroliuojamų subjektų rodiklius į vieną visumą. Taip gaunamas tikras grupės dydis, o ne atskirų įmonių fragmentai.
Tarpusavio sandorių eliminavimas
Konsoliduojant pašalinamas grupės viduje susidaręs pardavimas ir atsiskaitymai. Dėl to pajamos bei sąnaudos nepadidinamos dirbtinai.
Kontrolės kriterijus
Į konsolidavimą paprastai patenka subjektai, kuriuos grupė kontroliuoja. Kontrolė vertinama pagal sprendimų priėmimo galimybes ir ekonominės naudos gavimą.
Įsigijimo apskaita ir koregavimai
Įsigijimo metu atsirandantys skirtumai paskirstomi pagal apskaitos logiką. Tai lemia ilgalaikio turto, nematerialių straipsnių ir vėlesnio pelno vaizdą.
Finansinių rodiklių palyginamumas
Suvestinės ataskaitos leidžia palyginti grupes, turinčias skirtingas struktūras. Analitikams lengviau vertinti maržas, įsiskolinimą ir kapitalo grąžą.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Dviejų kartų skaičiavimas dėl grupės vidinių sandorių
Dažna klaida – manyti, kad visos grupės įmonių pajamos sumuojamos tiesiogiai. Konsolidavimo metu tarpusavio operacijos eliminuojamos, todėl dvigubinimas neturėtų atsirasti.
Supainiojimas su atskirų įmonių ataskaitomis
Individuali įmonės atskaitomybė neparodo visos grupės ekonomikos. Suvestinė ataskaita apima kontroliuojamus subjektus, todėl rodikliai gali skirtis.
Kontrolės painiojimas su nuosavybės dalimi
Vien akcijų procento nepakanka kontrolės nustatymui. Kontrolė priklauso nuo balsavimo teisių ir galios formuoti sprendimus.
Ignoruojamas apskaitos suvienodinimas
Grupės įmonės gali taikyti skirtingus apskaitos principus. Konsoliduojant atliekami suvienodinimo koregavimai, kad palyginimas būtų prasmingas.
Skolos ir pinigų srautų interpretavimas be konteksto
Rodikliai gali atrodyti panašūs, tačiau grupės struktūra juos keičia. Tarpusavio įsipareigojimai ir tarpiniai srautai neturėtų būti traktuojami kaip išorinė finansavimo našta.