Grynųjų pinigų srautas
Grynųjų pinigų srautas yra pinigų įplaukų ir išmokų skirtumas per tam tikrą laikotarpį. Rodiklis parodo, ar ūkio subjektas generuoja realų likvidumą, ar jį išnaudoja. Skaičiuojama pagal faktinius mokėjimus, o ne pagal apskaitos pelną.
Jis sudaromas iš operacinės, investicinės ir finansinės veiklos dalių. Operacinė dalis atspindi pinigus, gaunamus iš pagrindinės veiklos, o investicinė – iš turto įsigijimo ir pardavimo. Finansinė dalis apima skolinimąsi, skolos grąžinimą, dividendus ir kapitalo sandorius. Teigiamas rezultatas reiškia didesnes įplaukas nei išmokas, neigiamas – priešingai.
Finansų analizėje šis rodiklis naudojamas mokumui ir gebėjimui finansuoti išlaidas vertinti. Investavime jis padeda lyginti bendrovių gebėjimą išlaikyti dividendus ir reinvestuoti. Asmeniniuose finansuose jis atspindi taupymo bei įsipareigojimų aptarnavimo tvarumą per realius mokėjimus.
Ką turite žinoti?
Operacinė dalis
Operacinė dalis apima pinigų srautus iš kasdienės veiklos. Ji atspindi, kiek pinigų sugeneruojama iš pardavimų ir sąnaudų apmokėjimo.
Investicinė dalis
Investicinė dalis parodo pinigus, susijusius su ilgalaikiu turtu. Įplaukos dažniausiai kyla iš turto pardavimo, o išmokos – iš įsigijimų.
Finansinė dalis
Finansinė dalis atspindi skolinimosi ir grąžinimo poveikį likvidumui. Taip pat įtraukiami dividendai, akcijų išleidimas ar jų supirkimas.
Laikotarpio logika
Rodiklis visada skaičiuojamas konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui ar metams. Dėl mokėjimų laiko skirtumų jis gali skirtis nuo pelno dinamikos.
Palyginamumas analizėje
Lyginant įmones ar laikotarpius, svarbu naudoti vienodus skaičiavimo principus. Taip sumažinamas apskaitinių skirtumų poveikis rezultatui.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Sutapatinimas su pelnu
Pelnas apskaičiuojamas pagal kaupimo principą, o ne pagal faktinius mokėjimus. Dėl to rodiklis gali rodyti kitokią tendenciją nei grynasis pelnas.
Ignoruojami kapitalo pokyčiai
Kartais manoma, kad visi pinigai atsiranda iš pagrindinės veiklos. Tačiau investiciniai ir finansiniai sprendimai reikšmingai keičia bendrą likvidumą.
Vienkartiniai svyravimai kaip norma
Pavieniai turto pardavimai ar dideli įsipareigojimų grąžinimai gali iškreipti vaizdą. Tikslesniam vertinimui naudojamos kelių laikotarpių sekos.
Likvidumo painiojimas su mokumu
Teigiamas vieno laikotarpio likvidumas dar negarantuoja ilgalaikio mokumo. Mokumą lemia įsipareigojimų struktūra ir pinigų srautų stabilumas.
Neteisingas interpretavimas investuotojui
Neteisinga laikyti, kad teigiamas rezultatas visada reiškia gebėjimą mokėti dividendus. Tam reikalingas nuoseklus srautas ir tinkama investicijų politika.