Deficitinis biudžetas
Deficitinis biudžetas – tai valstybės ar savivaldybės biudžeto planas, kai išlaidos viršija numatomas pajamas. Dėl šio atotrūkio atsiranda finansavimo poreikis, kuris turi būti padengtas skolintomis lėšomis arba turto naudojimu.
Jo veikimas remiasi biudžeto apskaita ir pinigų srautų logika. Deficitas apskaičiuojamas pagal numatomas pajamas ir suplanuotas išlaidas, o finansavimas gaunamas iš vidaus ar išorės skolos, biudžeto rezervo naudojimo arba kitų laikino pobūdžio priemonių.
Finansų ir investavimo kontekste toks sprendimas keičia valstybės skolinimosi apimtį ir gali paveikti palūkanų normų kreivę. Asmeniniams taupymo sprendimams jis svarbus per infliacijos, valiutos kurso ir rizikos premijų kanalus, nes didesnė skola gali didinti rinkos reikalaujamą grąžą.
Ką turite žinoti?
Deficito dydis ir sudėtis
Deficito dydis priklauso nuo pajamų prognozių tikslumo ir išlaidų planavimo. Skirtumas gali būti laikinas arba struktūrinis, todėl rinkos vertinimas skiriasi.
Finansavimo šaltiniai
Atotrūkis padengiamas skolinantis, naudojant rezervus arba pergrupuojant laikinas biudžeto lėšas. Skolinimosi terminas ir valiuta lemia palūkanų bei refinansavimo riziką.
Poveikis palūkanų normoms
Didesnis skolinimosi poreikis gali kelti paklausą viešųjų vertybinių popierių rinkoje. Tai gali daryti įtaką tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiems pajamingumams.
Rizikos premijos mechanizmas
Jei deficitas vertinamas kaip išliekantis, didėja investuotojų reikalaujama kompensacija. Dėl to brangsta skola ir gali plėstis finansinių sąlygų skirtumai.
Ryšys su infliacija ir augimu
Deficitas gali būti siejamas su paklausa ekonomikoje, tačiau poveikis nėra vienareikšmis. Infliacija ir augimo perspektyvos lemia, ar skola tampa tvari, ar kelia spaudimą finansavimui.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Klaidus tapatinimas su vienkartine klaida
Deficitas nebūtinai reiškia apskaitinę klaidą ar atsitiktinį nukrypimą. Jis gali būti sąmoningai planuojamas kaip ciklinė ar reformų palaikymo priemonė.
Manymas, kad deficitas automatiškai garantuoja krizę
Rinkos reakcija priklauso nuo skolos dydžio, augimo tempo ir fiskalinės politikos nuoseklumo. Net esant deficitui, finansavimo sąlygos gali išlikti stabilios.
Supainiotas ryšys su turto pardavimu
Turto pardavimas gali sumažinti finansavimo poreikį, tačiau jis nėra tas pats, kas pajamų ir išlaidų balansas. Vienkartinės pajamos nepašalina struktūrinio neatitikimo.
Ignoruojamas refinansavimo laiko profilis
Svarbu, kada sukaks skolos terminai ir kokia dalis bus refinansuojama artimiausiu metu. Deficitas gali būti valdomas, jei terminas paskirstytas tolygiai.
Neįvertintas poveikis skirtingoms investicijų klasėms
Deficitas vienodai neveikia visų turto formų. Poveikis priklauso nuo jautrumo palūkanoms, kredito rizikai ir infliacijos lūkesčiams.