Biudžeto deficitas
Biudžeto deficitas – situacija, kai per finansinius metus valstybės išlaidos viršija pajamas. Skirtumas finansuojamas skolintomis lėšomis arba turto pardavimu, todėl didėja valstybės įsipareigojimai.
Deficitas atsiranda dėl skirtingų fiskalinės politikos sprendimų ir ekonominės aplinkos. Pajamos priklauso nuo mokesčių bazės, o išlaidos – nuo socialinių, investicinių ir viešojo sektoriaus įsipareigojimų, todėl cikliniai svyravimai gali sustiprinti disbalansą.
Finansų, investavimo ir taupymo kontekste šis rodiklis veikia palūkanų normų lūkesčius, rizikos premijas ir skolos vertybinių popierių paklausą. Tai gali keisti obligacijų kainas ir akcijų vertinimo prielaidas per diskonto normą, o namų ūkio planavimą – per infliacijos bei mokesčių perskirstymo tikimybę.
Ką turite žinoti?
Rodiklio esmė
Deficitas parodo, kiek planuotos ar faktiškai patirtos išlaidos viršija gautas pajamas. Jis išreiškiamas pinigine suma arba procentu nuo bendrojo vidaus produkto.
Finansavimo šaltiniai
Disbalansas padengiamas valstybės skolinimusi rinkoje, naudojant grynųjų rezervų pokyčius arba parduodant turtą. Dėl to didėja skolos aptarnavimo poreikis ateityje.
Cikliškumas ir struktūra
Ekonomikos lėtėjimo metu pajamos dažnai mažėja greičiau nei išlaidos. Struktūrinis deficitas išlieka ir neutralioje ciklo fazėje.
Įtaka palūkanoms
Didėjant skolos pasiūlai, rinkoje gali kilti finansavimo kaštai. Palūkanų normų judėjimas veikia obligacijų grąžą ir kitų turto klasių vertinimą.
Rizikos premijos kanalas
Investuotojai vertina fiskalinį patikimumą ir skolos tvarumą. Dėl to gali plėstis rizikos premijos, o tai mažina ilgalaikių investicijų patrauklumą.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Deficitas lygus „skolai“
Deficitas yra srautas per laikotarpį, o skola – sukauptas įsipareigojimų likutis. Vienerių metų disbalansas tiesiogiai veikia skolos dinamiką, bet nėra tas pats dydis.
Kadangi deficitas, tai visada blogai
Laikinas disbalansas gali būti susijęs su investicijomis arba ekonomikos ciklu. Vertinant svarbiausia – deficito priežastys ir jo finansavimo sąlygos.
Kad deficitas reiškia tik mokesčių mažinimą
Disbalansas gali kilti ir dėl išlaidų augimo, ir dėl pajamų mažėjimo. Pajamų pokyčiai gali būti nulemti darbo užmokesčio, vartojimo ar pelningumo struktūros.
Kad jis neturi įtakos rinkoms
Fiskaliniai sprendimai formuoja finansavimo paklausą ir palūkanų lūkesčius. Todėl deficito dydis gali persiduoti į obligacijų kainas ir akcijų diskonto prielaidą.
Kad vien skaičius paaiškina tvarumą
Rodiklis neatskleidžia, kokia išlaidų sudėtis ir kokios skolinimosi sąlygos. Skolos tvarumą lemia augimo tempai, palūkanų lygis ir fiskalinės taisyklės.