Balansinė vertė
Balansinė vertė – įmonės turto ar įsipareigojimų apskaitinė vertė, rodoma balanse pagal finansinės atskaitomybės taisykles. Ji apskaičiuojama remiantis įsigijimo savikaina ir vėlesniais koregavimais, pavyzdžiui, nusidėvėjimu ar vertės sumažėjimu. Šis rodiklis atspindi buhalterinį „likutį“, o ne rinkos kainą.
Balansinė vertė nustatoma taikant konkrečius vertinimo metodus: istorines sąnaudas, amortizaciją, perkainojimą arba nuvertėjimo modelius. Turto atveju svarbiausi veiksniai yra naudingo tarnavimo laikas, apskaičiuotas nusidėvėjimas ir turto atsiperkamosios vertės įvertinimas. Įsipareigojimų balansinė vertė priklauso nuo diskontavimo, jei taikoma, ir nuo mokėjimų grafiko.
Finansuose ir investavime ši vertė naudojama kapitalo struktūros analizei bei rodikliams, tokiems kaip P/B (kaina ir balansinė vertė). Taupyme ji svarbi per turto klasifikavimą, nes apskaitinė vertė daro įtaką įmonių ataskaitoms ir jų finansiniams koeficientams. Vertinant akcijas, balansinė vertė dažnai taikoma kaip atskaitos taškas, kai rinkos lūkesčiai skiriasi nuo apskaitoje fiksuoto turto likučio.
Ką turite žinoti?
Apskaitinis likutis balanse
Balansinė vertė parodo turto ar įsipareigojimų likutinę sumą pagal apskaitos politiką. Ji gaunama koreguojant įsigijimo savikainą per laiką.
Nusidėvėjimas ir amortizacija
Ilgalaikiam turtui taikomas nusidėvėjimas mažina balansinę vertę. Nematerialiam turtui dažniausiai taikoma amortizacija.
Nuvertėjimo korekcijos
Jei turto atsiperkamoji vertė tampa mažesnė už apskaitinę, fiksuojamas nuvertėjimas. Toks koregavimas tiesiogiai keičia balansinę vertę.
Įsipareigojimų vertinimo logika
Įsipareigojimai gali būti vertinami amortizuota savikaina arba diskontuojami, jei taip numato standartai. Todėl jų balansinė vertė kinta su laiku ir mokėjimais.
Naudojimas akcijų vertinime
Rodikliai remiasi santykiu tarp rinkos kainos ir apskaitinės vertės. P/B leidžia palyginti įmones, tačiau neatspindi visų būsimų pinigų srautų.
Klaidos, kurios siejamos su šiuo terminu
Rinkos kaina lygi apskaitinei
Balansinę vertę ir rinkos kainą dažnai skiria didelis atotrūkis. Rinkos vertė priklauso nuo lūkesčių, rizikos ir ateities rezultatų.
Vienodas visoms įmonėms be skirtumų
Balansinė vertė priklauso nuo apskaitos politikos ir taikomų metodų. Skirtingos įmonės gali taikyti nevienodus vertinimo principus.
Nėra reikšmės nusidėvėjimo prielaidoms
Nusidėvėjimo trukmė ir likvidacinė vertė veikia turto balansinę vertę. Pakeitus prielaidas, rodiklis gali reikšmingai pasikeisti.
Nuvertėjimas visada reiškia realų turto „žlugimą“
Nuvertėjimas yra apskaitinė korekcija pagal vertinimo modelį. Jis nebūtinai sutampa su faktiniu turto pardavimo rezultatu.
Rodiklis tinka visoms įmonių rūšims vienodai
Įmonėms, kurių turtas daugiausia nematerialus arba kurių strategija orientuota į augimą, apskaitinė vertė gali prastai atspindėti vertę. Tokiais atvejais ji tampa tik vienu iš signalų.